JAPONINIS SVARAINIS

Lietuvoje japoninis svarainis žinomas nuo XIX a. vidurio ir vertinamas kaip ūkinę bei dekoratyvinę reikšmę turintis augalas. Sodininkus džiugina nepaprastai gražiai žydintis japoninio svarainio krūmelis ir aromatingi bei vitaminingi jo vaisiai.

Krūmas:  60 – 120 cm aukščio, dygliuotas retais iki 1 cm ilgio dygliais, su lanku išsilenkusiomis šakomis.

Žydi: gegužės antroje pusėje apie 2-3 savaites tamsiai oranžiniais žiedais, kuriuos apdulkina bitės.

Derėjimas: sėjinukai derėti pradeda 3 – 4 metais po sudygimo.

Vaisiai: būna įvairios formos (obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvos (geltoni su rusvumu, rausvai geltoni, šviesiai žali ir žali). Sveria vidutiniškai 20 – 30 g, stambiausi išauga iki 150 – 160 g. Gerai prižiūrimi krūmai išaugina iki 4 – 5 kg vaisių. Minkštimas kietas, aromatingas, sutraukiantis.

Nokimas: vaisiai noksta rugsėjo – spalio mėnesiais, ne vienu metu. Vaisius būtina nuskinti iki šalnų.

Laikymas: sveikus, nepažeistus ir laiku nuskintus svarainių vaisius laikant 0-1 °C temperatūroje ir esant 90-95 proc. drėgmei, galima laikyti iki 3 mėn. Tuomet pagerėja vaisių skonio savybės.

Panaudojimas: švieži svarainių vaisiai dėl rūgštaus skonio valgyti neskanūs, tačiau labai tinka perdirbimui: tyrelėms, drebučiams, sirupams, sultims, uogienėms, džemams, kompotams, marmeladams, cukatoms ir kt. gaminti. Juos taip pat galima virti, kepti, šaldyti, džiovinti. Svarainis ne vien vaisinis, bet ir dekoratyvinis augalas. Jis tinka gyvatvorėms sodinti, o pavieniai svarainio krūmai gali būti įdomus darželio ar pievutės akcentas.

Atsparumas: japoniniai svarainiai atsparūs sausroms, nereiklūs dirvai, šviesomėgiai, pakenčia iki -30°C šalčius. Šaknys tvirtos, prasiskverbia giliai į dirvožemį. Svarbiausia liga – vaisių puvinys. Augant šarminėje dirvoje atsiranda chlorozės požymių.